Linkuvos gimnazija pradėjo savo darbą 1918 metų rudenį, o jau spalio aštuntą dieną šaukiamas susirinkimas, kuriame nutarta steigti moksleivių lavinimosi kuopelę „Žibutė“. Ją sudarė moksleiviai, pritariantys ateitininkų ir aušrininkų idėjoms. 1919 m. šios kuopelės laikraštininkai ima leisti laikraštėlį „Laumė“, 1920 m. jis pervadinamas „Atžala“. Tai Linkuvos gimnazijos moksleivių ateitininkų ilgametis neperiodinis leidinys, kuriame rašomi publicistiniai straipsniai, poezija ir jos kritika, prozos bandymai, pateikiama įvairių skaitinių bibliografija, recenzijos, įvairenybės ir kt. Laikraštukas perrašinėjamas ranka 3 – 4 gimnazistų, puošiamas iliustracijomis, įvairiomis užsklandomis ir pan.

1925 m. pasirodo skautų leidžiamas laikraštis „Pirmieji spinduliai“. Jo pirmajame sąsiuvinio formato numeryje papasakota linkuvių skautų kūrimosi istorija, minimi pirmieji skautai K. Butkus, A. Dičpetris, Br. Murinas, P. Liepa, skiltininkas J. Macelis, paskiltininkas A. Šerkšnys ir kt. Pirmoji draugovė vadinosi „Algimantas“. Skautams jau pradinėse klasėse buvo skiriamas didelis dėmesys. 1934 m. protokole aprašyta mok. F. Brazdžiūnienės paskaita apie skautiją, muziejuje yra išlikusių vyresnėms skautėms vadovavusios mokytojos P. Kutraitės nuotraukų.

Be ateitininkų ir skautų laikraštėlių dar minima tautininkų „Banga“.

Gimnazijos muziejuje yra išlikę 1928 m. ir 1935 m. „Atžalos“ numeriai. Pirmajame randame nurodytą redaktorių J. Kalasauską, A. Dičpetrio poezijos ir kritikos, A. Valašino prozos ir kt. 1935 m. „Atžalos“ keturiasdešimtame numeryje, skirtame Linkuvos ateitininkų 15 metų jubiliejui ir ateitininkijos „katakombinio“ gyvenimo penkerių metų sukaktuvėms (nuo 1930 m. iki 1940 m. ateitininkų organizacija Lietuvoje buvo uždrausta ir laikyta antivalstybine), jau pasirašyta įvairiais pseudonimais: V. Klevas, Alpas, J. Svyrūnas, Berštuolytė, Ramunė, Tonė ir pan. Šio numerio skiltyje ,,Recenzijos“ pristatomi dar du gimnazijoje leidžiami laikraštukai: tai jaunesniųjų moksleivių katalikių leidinys ,,Atžalos žiedas“ ir ketvirtokų literatūrinių bandymų rinkinėlis „Ketvirtokų rytas“. Taip pat 1935 m. pasirodė dar vienas laikraštukas – tai „Progresas“, kuris konkuravo su „Atžala“, bet po metų nebepasirodė. Progresistams vadovavo mokytojas J. Gobis. Tarpukariu ateitininkai „Atžalą“ leido spausdinamą šapirografu, taip pat pasirašydami slapyvardžiais linkuviai ateitininkai rašinėjo žinutes ir į „Ateities“ žurnalą, pvz. 1939 m. kovo numeris 8.

Gimnazijos literatų būrelis leido dar vieną jau spausdinamą laikraštį ,,Jaunystės žiedai”, kurį 1938 m. redaguoja Antanas Šidlauskas, redakcinę komisiją sudaro V.Baltaragytė, V. Pupinis, V. Stanevičius, P. Petrušaitis, iliustruoja K. Čepaitis. Muziejuje yra 1938 m. antras numeris.

1945 m. vasario 19 d. mokytoja S. Lovčikaitė dienoraščio fragmentuose rašo: ,,Mūsų klasėje miestelio komsorgė nuplėšė laikraštėlį, kurį mes leidžiam - ,,Mokslo žiedus“. Sako, jis netarybiškas, įsakė naują išleisti iki rytdienos, o jei ne - ,,atsiskaitysit kitur“... XXIV – os laidos abiturientas Vytautas Dikšas prisimena: ,,1945 m. pavasarį pradėjome leisti ranka rašytą pogrindinį laikraštėlį „Nepavergtos mintys“. Laikraštėlyje didžiavomės miško brolių pasiaukojimu, drąsa, šaipėmės iš okupantų, vietos valdžios bei stribokų pasipūtimo ir kvailumo. Talpinome ir iš mergaičių gautų patriotinių eilėraščių. Laikraštį apipavidalino meninių sugebėjimų turintis Jonas Maldutis (Sibiro Madonos autorius). Pirmąjį numerį perrašinėjo kambario draugai J. Kripas , V. Lašinis, V. Maliauskas ir aš. Tą patį darė ir kitos grupės...“ Laikraštėlio išleisdavo kokius tris ar keturis egzempliorius. Šis leidinys gimnazistams Elenai Macytei, Vytautui Maliauskui, Jonui Maldučiui kainavo žiaurius tardymus ir visą jaunystę. Jie 1946 m. kovo 4 d. buvo areštuoti, teisiami, gavo po 10 – 15 metų katorgos. Taip užgeso „Nepavergtos mintys“.

Gimnazistas Aleksandras Pupinis 1940 – 1948 m. prisiminimuose apie Linkuvą rašo: ,,Man teko redaguoti atsiradusius sienlaikraščius. Vienas buvo visos gimnazijos, kitas tik mūsų klasės, kuris kabėjo klasėje ir buvo daugiau jumoristinis, pavadintas ,,Neplėšyk”. Sieninė spauda gyvavo visą sovietmetį – tai buvo ,,Tarybinis moksleivis”, o paskutinio skambučio šventės ryte išeidavo ,,Paskutinis abituriento žodis”. 1973/74 m. m. pradėtas leisti literatų almanachas ,,Vaivorykštė”.

Daugiau spausdinamasi tik rajoninėje, kartais respublikinėje spaudoje. Apie mokyklos gyvenimą

,,Auksinėje varpoje” daugiausiai rašė Zita Mielytė, vėliau tapusi žurnaliste.

Ir tik 1996 m. vėl pasirodo klasės laikraštėlis, spausdintas mašinėle ir rašytas ranka „Viskas apie...“, redaguotas Vyganto Pliūros, 1998 m. surinktas jau kompiuteriu septintokų „Septintasis horizontas“, redaktorė Vaida Stanevičiūtė. Tų pačių metų balandį išleidžiamas pirmasis ateitininkų leidinys „Žiburėlis“, kurio leidimas proginis. Kadangi tai mokyklai jubiliejiniai metai, Stasio Tumėno leidykla „Šiaurės Lietuva“ ir dienraštis „Šiaulių kraštas“ spalio mėnesį išleidžia solidų proginį laikraštį „Linkuvos mokyklai – 80”.

2000 m. pasirodo net du mokyklos laikraščiai: lapkričio mėnesį vienuoliktokų V. Smolskytės (redaktorė), R. Mikalajūnaitės, V. Pečiukaitės, A. Pakalnytės, M. Kairio ir A. Navicko, kuriems padeda lituanistė B. Deveikienė, kompiuteriu spausdinamas dar be pavadinimo būsimasis „Varpelis“, o gruodžio mėnesį - „Mūsų pastogė“, leidžiama direktoriaus A. Dičpetrio ir mokinių parlamento. Abiejų laikraštukų išėjo po šešis numerius. Po dviejų metų pertraukos „Varpelį“ atgaivina mokytoja A. Ašmonavičienė ir kuruoja jo leidimą iki jubiliejinio 100 – ojo numerio 2015 m. birželį. Per šį laiką laikraštuką redaguoja žurnalistika besidominčios R. Mačiulytė, S. Lipskytė, V. Dzevečkaitė, I. Šlevaitė, A. Lipskytė, E. Pukevičiūtė , kompiuterinį leidimą prižiūri mokytoja E. Stanevičienė. Vėliau  šį darbą tęsia mokiniai, vadovaujami mokytojų D. Romanovienės, B. Deveikienės.

Muziejaus vadovė

IMG 20201106 094908 IMG 20201106 094928 IMG 20201106 094941 IMG 20201106 100340 IMG 20201106 114812