Tvarkydama šeimos archyvą, kaunietė Dalia Pupinytė rado savo tėvo Broniaus Pupinio (1909 – 1992), inžinieriaus geodezininko, kartografo, kraštotyrininko, buvusio mūsų gimnazisto, atsiminimus apie tėviškę, pavadintus „Žvilgsnis į Ūdekų kaimo praeitį“. Nuskenavusi beveik 200 puslapių, šio darbo kopiją padovanojo muziejui dar pavasarį, o dabar atsiuntė originalius dokumentus „Linkuvos gimnazijos Byla Nr. 23. Slaptieji raštai“, apimančius 1930 – 1939 metus. Laiške, atsiųstame kartu su šia byla, ji rašo: „Mano Tėvui bylą kažkas iš šioje gimnazijoje dirbusių perdavė išsaugoti. Negaliu tvirtinti, bet turiu savo asmeninį įsitikinimą, kad perdavė buvęs Jūsų gimnazijos mokytojas Povilas Spudas. Mano tėvas su juo bendravo ir pamenu pasakojimus apie tą šviesų žmogų, Mokytoją“. Byloje, pradėtoje direktoriaus I. Brazdžiūno, toliau tęstoje S. Vaitkevičiaus, randame atsakymus įvairioms instancijoms į jų siųstus raštus. Čia atsispindi, kokias problemas, ginčus teko spręsti gimnazijos vadovams, kokios organizacijos veikė, kokia spauda buvo platinama, kaip kartais teko užtarti ar ginti mokinius ir mokytojus, rašyti jų charakteristikas tolimesniam darbui ar mokymuisi. Sužinome, kad prancūzų kalbos mokytoja E. Bušackytė buvo išvykusi į Prancūziją, į kursus Grenoblyje pagilinti žinių, kad su skautėmis dirbo mokytoja G. Kindurytė (Belžakienė). Iš anoniminio skundo matome, kad „ateitininkus skatina ir instruktuoja pedagogai -  kun. A.Grigaliūnas, O. Norušytė ir K. Rožanskienė“ arba kad jauna, gabi matematikė Chaja Krupnickaitė dėl savo tautybės neturi autoriteto  tarp  vyreniųjų  klasių mokinių ir negali priversti jų tinkamai dirbti. Žinoma, visko ir nesuminėti. Taigi, jeigu ką domina gimnazijos istorija arba rašote projektinius darbus, ieškokite gimnazijos muziejuje!

A. Ašmonavičienė

IMG 20211208 112502 IMG 20211210 095845 IMG 20211210 100128 IMG 20211210 105048

2021 metai Lietuvos Seimo yra paskelbti  pirmojo profesionalaus skulptoriaus profesoriaus Juozo ZIKARO, lygiai prieš šimtą metų Kaune pastatyto simbolinio „Laisvės“ paminklo autoriaus, metais. Be šios garsios skulptūros jis yra sukūręs ir „Knygnešį“, „Motiną“, „Liūdesį“, antkapinį paminklą Rasų kapinėse M. K. Čiurlioniui. Žinomi jo biustai J. Basanavičiui, S. Daukantui, V. Kudirkai, bareljefai kitoms istorinėms asmenybėms, taip pat medaliai Vytautui Didžiajam, J. Tumui – Vaižgantui, vysk. M. Giedraičiui... 1918 – 1940 m. yra sukūręs visų laidų Lietuvos monetų bei litų modelius.

Lapkričio 18 – ąją minimos 140 – osios kūrėjo gimimo metinės. Kilęs J. Zikaras iš kaimyninio Pasvalio rajono, studijavęs Rusijoje, daugiau nei dešimtmetį gyvenęs ir kūręs Panevėžyje, kur artimai bendravo su žymiais šio miesto inteligentais, susijusiais ir su mūsų Linkuva. Tai Julijonu Linde – Dobilu, kurio vardu buvo pavadinta naujai pastatyta Linkuvos pradinė mokykla, ir vyskupu Kazimieru Paltaroku, kurio  tėvams, palaidotiems Linkuvos kapinėse, skulptorius sukūrė šį paminklą.

Gimnazijos muziejininkė

Nuotraukos E. Stanevičienės

Palatarokų šeimos Paltarokai Linkuvoje Paltaroko t Paltaroko tėvų kapas Linkuvoje Užrašas ant paminklo padamento

Šių metų spalio mėnesį 95- ąją gyvenimo sukaktį švenčia vienas garsiausių Lietuvos mokslininkų, inžinierius mechanikas ir išradėjas, habilituotas technikos mokslų daktaras,  Kauno technikos universiteto profesorius emeritas KAZIMIERAS RAGULSKIS.

Gimė jis 1926 m. spalio 15 d. Klovainiuose, pradžios mokyklą lankė Pakruojyje, o gimnaziją baigė 1946 m. Linkuvoje. Tai 22-oji mūsų mokyklos absolventų laida. Po penkiasdešimt metų į pirmąjį bendraklasių susitikimą juos sukvietė istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Aldona Gaigalaitė. Nuo to laiko jie susitikdavo vieni pas kitus, daugiausiai Kaune. 2018 m. švenčiant gimnazijos šimtmetį dalyvavo vyriausi ir garbingiausi Linkuvos gimnazijos abiturientai, du devyniasdešimtmečiai (!) šios laidos atstovai – tai biomedicinos mokslų daktarė Ona Benedikta Kadytė ir akademikas Kazimieras Ragulskis. Jubiliatas pasirašė gimnazijos svečių knygoje, muziejui padovanojo savo  knygą.

2002 m. gruodžio 23 d. įsteigtas A. Kurkulio šeimos stipendijų fondas iš pradžių buvo skirtas pedagogės, visuomenininkės Danos Kurkulienės – Parokaitės (1937 – 1996) vardui įamžinti. Ji 1949 m. atvyko iš Europos ir apsigyveno Čikagoje. 1957 m. įgijo politologijos bakalauro laipsnį, toliau studijas tęsė Paryžiuje ir Barselonoje. Grįžusi į JAV, dirbo Prancūzijos ambasadoje, vėliau apie dvidešimt metų mokykloje dėstė ispanų kalbą (mokėjo keturias kalbas), buvo našlaičių rėmimo būrelio „Saulutė“ narė, APPLE organizacijos savanorė ir rėmėja, darbavosi JAV LB Kultūros taryboje ir kt.

Net ir per karantiną gimnazijos muziejų pasiekia dovanos, daugiausia knygos. Tai ištaigingas fotoalbumas „ Valstybės sienos apsaugos tarnybai – 100“, padovanotas 53 laidos abituriento A. Dubikaičio, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro knyga „Sibiro Madona“ su padėka mokytojai E. Stanevičienei už pagalbą ruošiant šią knygą. Joje pasakojama  apie skulptūrą, atgabentą iš tremties vietos Korbike, restauruotą ir dabar esančią Vilniaus Katedroje. Šios skulptūros autorius yra mūsų gimnazijos auklėtinis Jonas Maldutis, ištremtas į Sibirą už pogrindinio gimnazistų laikraštėlio „Nepavergtos mintys“ apipavidalinimą.

Tvarkydamos asmeninę bibliotekėlę, rado  senų leidinių, nuotraukų, dokumentų ir padovanojo muziejui gimnazistė Aušrinė Paužuolytė ir jos mama Daina, gyvenančios Puodžiūnų kaime. Tai ir seni tarpukario vadovėliai, ir 1921 m. išleista poezijos antologija „Vainikai“, kurią spaudai paruošė poetas K. Binkis, ir 1942 m. Telšiuose išleista knygutė „Žemaičių kankiniai“ apie Rainių tragediją 1941 metų birželį. Įdomus 1960 m. pirmasis žurnalo „Naujos knygos“ numeris bei pora knygų apie Žeimelį. Taip pat knygos apie tremtį, rezistenciją: M. Garbačiauskienės atsiminimai, A. Vilkaičio beletrizuoti memuarai, A. Manavičiaus autobiografinis romanas, J. Daumanto „Partizanai“, N. Sadūnaitės, M. Babono, K. Skebėros ir  kt. knygos. Malonu, kad visa tai rado vietą muziejuje.