Klaipėdos krašto likimas buvo svarbus ir Mažosios, ir Didžiosios Lietuvos žmonėms. Politikai E. Galvanauskas, V. Krėvė, A. Smetona ir kt. suvokė Klaipėdos uosto ir krašto svarbą Lietuvos valstybės raidai. Klaipėdos krašto sukilimas, vykęs 1923 m. sausio 10 – 15 dienomis, buvo politinė karinė akcija ir yra vertinamas kaip vienas drąsiausių Lietuvos Respublikos vyriausybės žingsnių. 2023 – ieji, minint prisijungimo prie Lietuvos 100 – metį, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu – paskelbti Klaipėdos krašto metais.
Mažosios Lietuvos pėdsakai giliai įspausti į vingiuotą ir ilgą 700 metų istorinį kelią, susipynusį su Vokiečių ordino valstybe, Prūsija ir Vokietija. Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinų tikslas buvo ne tiek pagonių krikštas, kiek baltų žemių užkariavimas. 1252 m. jie pasistatė Klaipėdos pilį (dabar Jūrų muziejus) kaip strateginį punktą tolesniems užkariavimams. Kad vietos gyventojai priešinosi atėjūnams, rodo garsaus prūsų sukilėlių vado Herkaus Manto ilgametė kova už laisvę. Vokiečių ordino veržimasis buvo sustabdytas Žalgirio mūšyje (1410). Melno taika (1422) buvo nustatyta siena tarp valstybių, kuri išsilaikė iki 1919 m. – Versalio sutarties. Taip lietuvių genčių gyvenamoji teritorija buvo suskaldyta į dvi dalis – Didžiąją Lietuvą ir Mažąją. Kilę prieštaravimai tarp dvasininkų ir bajorų dėl privilegijų bei turtų peraugo į Reformacijos judėjimą. Vokiečių ordino valstybės vietoje įkurta pasaulietiška Prūsijos kunigaikštystė (1525), valstybine religija paskelbta liuteronybė, užsimojusi tikybą skelbti gimtąja kalba. Mažojoje Lietuvoje steigiamos lietuviškos mokyklos, kuriasi raštija ( M. Mažvydas, D. Kleinas, K. Donelaitis), sklinda mokslo šviesa ir humanizmo idėjos. Vėliau kraštą alina karai. Be sunkios baudžiavos, mažlietuvius netikėtai užklupo maro angelas, savo juodu mirties sparnu nušlavęs apie 160 tūkstančių gyventojų, palikdamas apie 9000 tuščių ūkių, kuriuose apgyvendinami kolonistai. Prasideda ilgametė germanizacijos politika: pranašu viskas, kas vokiška. Mažlietuviai sielojosi dėl gimtosios kalbos nykimo, kūrėsi į draugijas, plėtėsi jų kultūrinis sąjūdis, kol įgavo politinį atspalvį. Taip 1918 m lapkričio 30 d. Tilžėje Prūsų Lietuvos tautinė taryba, remdamasi tautų apsisprendimo teise, pasirašo Tilžės aktą, reikalaujantį Mažosios Lietuvos prisiglaudimo prie savo tautos kamieno – atsikuriančios Lietuvos valstybės.
Deja, pasisekė tik nedidelei Mažosios Lietuvos daliai – Klaipėdos kraštui, kuris tarptautine Versalio taikos sutartimi buvo atskirtas nuo Vokietijos ir 1923 m. prijungtas prie Lietuvos. Taip mūsų šalis tapo jūrine valstybe. 1939m. kovo 22 d. nacistinė Vokietija vėl kraštą okupavo, bet pralaimėjus karą 1945m. Potsdamo konferencija kaip karo laimikį pavedė kraštą administruoti rusams. Jie senųjų prūsų ir Mažosios Lietuvos teritoriją pavadino Kaliningrado sritimi ir pavertė ją didžiule karine baze, apgyvendino kolonistais rusais, nieko bendro neturinčiais su šia žeme.
Visus 2023 – uosius metus Lietuva minės Klaipėdos krašto prisijungimo šimtmetį, bet sausio 14 - 15 dienomis vyks išskirtinai daug proginių renginių, nes sausio 15 – oji minima ir kaip Klaipėdos diena.
Gimnazijos muziejininkė
