„Būk kuo tik nori, tik ne apsamanojusiu akmeniu prie gyvenimo vieškelio. (“J. Kundrotas „Gimtosios žemės šviesa“)
Tai gimnazijos muziejuje esanti MOKYTOJOS išsirašyta citata. Manau, ji puikiai atspindi jos asmenybę ir nueitą kelią.
Gegužės 18 d. sukanka devyniasdešimt penkeri metai, kai 1927 m. Panevėžio raj. Gitėnų kaime gimė ilgametė mūsų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, mokyklos muziejaus vadovė, Lietuvos Garbės kraštotyrininkė Felimonija Skrebaitė – Mielienė. Su pagyrimu baigusi Panevėžio mokytojų seminariją, 1952 m. atvyksta mokytojauti į Linkuvos vidurinę mokyklą. Čia išdirbo 45 metus! Jau nebemokydama lietuvių kalbos, pradinių klasių mokiniams dar dėstė tikybą, taip pat keletą metų dirbo Ūdekų pagrindinėje mokykloje, aktyviai dalyvavo katalikiškos organizacijos „Caritas“ veikloje.
Ji buvo ne tik gera pedagogė, aktyvi miestelio bendruomenės narė, bet ir rūpestinga žmona, mylinti motina. Su vyru Jonu užaugino dukras Zitą ir Laimą, baigusias mūsų gimnaziją. Gimnazijos muziejuje yra Zitos Mielytės moksleiviški straipsneliai iš „Auksinės varpos“, „Komjaunimo tiesos“, vėliau tapusios „Lietuvos rytu“, taip pat jau žurnalistės Zitos Nevierienės publikacijų iš Panevėžio rajono laikraščio „Tėvynė“, keletas laiškų ir atsiųstų eksponatų.
Dvidešimt penkerius metus Mokytoja vadovavo gimnazijos muziejui. Per tą laiką ji domėjosi Linkuvos apylinkių praeitimi, mokyklos, miestelio, vienuolyno istorija, su mokiniais rinko krašto kalbos perliukus, užrašinėjo vietovardžius, gilinosi į mūsų tarmės ir buities smulkmenas kraštotyrinių ekspedicijų metu, rinko ir kaupė eksponatus, foto medžiagą ateities mokinių kartoms.
Mokytoja Felimonija mirė eidama 75 – uosius metus – 2001 metų spalio 21 dieną. Palaidota Linkuvos kapinėse.
A. Ašmonavičienė, muziejaus vadovė
