Kokią vietą visame skubančiame pasaulyje užima senas žmogus? Žmogus, kuris jau galbūt nebespėja koja kojon su laiku. Ar mes jį gerbiame, mylime, rūpinamės? O gal paliekam vienišą, abejingai leisdami pragyventi jam paskutines savo dienas.
       Kažkodėl norėjosi per adventą prisiminti senyvo amžiaus, ligotus žmones, mūsų vienišus senjorus, kurie guli Pakruojo ligoninės slaugos skyriuje, nors trupinėlį padovanoti mūsų šilumos, prisiminti juos, paskatinti vaikus gerbti, mylėti seną žmogų. Tai jau vaikai daro trečius metus iš eilės. Linkuvos gimnazijos trečiokėliai padarė po Kalėdinį atviruką, užrašė kiekvienas palinkėjimą, greičiau pasveikti, sulaukti artimųjų per šventes.
       Gerų darbų nebūna per daug. Pradėkime nuo šiandien. Puoselėkime vertybes, kurios skatina tuos gerus darbus daryti. Tie mūsų darbeliai tegul dar nedideli, bet iš visos širdies.
       „Į ką jaunas įprasi, tą senas rasi?“ – taip byloja liaudies išmintis. Jei žmogus visą gyvenimą ugdysis charakterį, nenustos siekti tobulumo, jis tikrai nepavirs į negerą žmogų.

3a klasės mokytoja L. Kriščiūnienė

advent2016