Kovo 3-ąją gimnazijoje vyko tradicinė Kaziuko mugė. Prekiautojai buvo labai išradingi. Jie pirkėjus lepino ne tik gardumynais, nuo kurių įvairumo ir skanumo raibo akys, bet stebino ir įvairiausiais darbeliais – piešinukais, atvirukais, popierinėmis gėlėmis, raktų pakabukais, nertais krepšeliais, medinėmis dėžutėmis, net inkilu. Galėjai nusipirkti ir naminės duonelės, ir varškės sūrio, ir tradicinių mugės atributų – verbų.
       Kaziuko mugė – ne tik šurmulys, smagi nuotaika, prekyba, bet ir pilna įspūdžių verslumo pamoka. Ruošiantis renginiui atsiskleidė vaikų ir jų pagalbininkų: mamyčių, tėvelių, vyresnių sesių ar brolių, močiučių, senelių kūrybiškumas, sumanumas, iniciatyvumas, darbštumas, veiklumas. Mugės dalyviai padėjo vieni kitiems, patarė, ką verta pirkti, dalijosi nusipirktais skanumynais, atidžiai rinko lauktuves šeimos nariams. Geros emocijos sklandė ore.
       Už pagalbą, organizuojant mugę, dėkojame pradinių klasių mokytojoms, kūno kultūros mokytojams ir vyresnių klasių mokiniams, ūkvedžiui ir šokio mokytojai.  

Dalė Tamašaitienė, Joana Gelžinienė

Kaz 1 Kaz 2 Kaz 3 Kaz 4 Kaz 5 Kaz 6 Kaz 7 Kaz 8 Kaz 9

       Ketvirtokai nekantriai laukė Šimtadienio, skaičiavo dienas, kiek jų liko iki mokslo metų pabaigos. Likus šimtui dienų organizavome šventę. Mokytojos paruošė įdomias, linksmas viktorinos užduotis. Mokiniai burtų keliu pasidalino į komandas, kurias išradingai pavadino. Tarpusavyje varžėsi „Rožinės panteros“, „Mėlynieji rykliai“, „Neptūnas“, „Bebaimiai“ ir „Žaismingieji“.
       Viktorinos metu mokiniai suko galvas, ieškodami tinkamiausių sprendimų, atsakymų. Teisingai atlikę matematikos veiksmus, sudėliojo žodį. Įrašę tekste praleistus žodžius, perskaitė pasaką apie Šimtakojį. Sunkiausiai sekėsi iššifruoti mokytojų palinkėjimą, o linksmiausia buvo suvaidinti, pamėgdžioti gyvūnus bei pašokti Šimtakojo šokį. Viktorinoje laimėjo draugystė. Ketvirtokai visi drauge ne tik įveikė mokytojų pateiktus iššūkius, bet ir įrodė gebėjimą šauniai bendrauti, todėl buvo apdovanoti saldžiais prizais.
       Po viktorinos klasėse laukė staigmenos ir tėvelių paruoštos vaišės, pokalbiai apie svajones, ateities planus, žaidimai.
       Šventė prabėgo. Nepajusime, kaip greitai prabėgs ir šimtas dienų. Tai primena Šimtadienio kalendorius. Tegu tos „tirpstančios“ dienos būna pilnos džiugesio, smagių akimirkų, tarpusavio sutarimo ir supratimo.

Mokytojos Dalė Tamašaitienė ir Joana Gelžinienė

Simt 1 Simt 2

       Kaip ir viskas gimnazijoje pirmokams pirmą kartą, taip ir „Kaziuko mugė“ buvo pirmą kartą. Net 13 mokinių prekiavo kepiniais, saldumynais, obuoliais, verbomis. Kajus net pasipuošė tautiniais akcentais. Pirmokėliai labai džiaugėsi pirkėjų gausa. Po mugės, kadangi prekyba pavyko puikiai, skaičiavo uždirbtus pinigėlius. Nepamiršo ir mamoms nupirkti iš mugės lauktuvių. Ir pavalgė, ir dovanų nupirko.

1a klasės mokytoja Marytė Pališkienė

001 003 004 007

      100 dienelių
      Prabėgo jau čia.
      100 dienelių
      Su savo klase.
      Vakar pirmokėliai atšventė savo pirmąjį šimtą dienų mokykloje. Mokiniai į mokyklą susirinko pasipuošę, gerai nusiteikę. Mokytoja priruošė netradicinių užduočių. Ant suolų puikavosi klasės mokytojos paruoštos užduočių knygelės. Dirbo pirmokai susiskirstę į grupeles. Mamos iš ryto atnešė nuostabių balionų, ant kurių vaikai užrašė savo svajones. Papietavę ir grįžę į klasę buvome maloniai nustebinti šventiniu tortu. Urtės mama iškilmingai jį įnešė į klasę. Taip pat Urtės mama pagamino puikius šimtadienio medalius. Pirmokėliai jais pasipuošė. Po rimtų darbų klasėje išėjome į orą paleisti savo balionų. Dėkoju tėveliams už pagalbą.
       Šimtadienis buvo puikus ir linksmas.

1a klasės mokytoja Marytė Pališkienė.

ALIM1 ALIM2 ALIM3 ALIM4 ALIM5 ALIM6

       Vieną puikų žiemos penktadienį 3a klasė sugalvojome praleisti laiką kitaip. Džiaugsmingais šūksniais palydimi išėjome lipdyti sniego senių. Kaip žinia, sniego šiais metais nelabai daug užderėjo, tai apėmė baimė, kad jo gali ir neužtekti taip entuziastingai nusiteikusiems vaikams. Lipdant sniego senius, trečiokėliai noriai dirbo komandomis, buvo kūrybiški, aktyvūs, sportiški. Būtent to pasigendame mokykloje, kai raginame vaikus kurti, sportuoti. Tenka susidurti su tėvų nuostata, kad judėjimas – tai didžiulis vargas gležniems vaikų pečiams. Šitaip ir atsiranda vaikų, noriau leidžiančių laiką prie kompiuterių ar televizorių, o ne žaidžiančių lauke. Visiems buvo nuostabi nuotaika, geras užtaisas energijos. Sniego senius statyti padėjo mūsų Gabrieliaus šuniukas Dinaritas.
       Todėl kviečiame visus savo kiemuose nulipdyti po sniego senį, pajusti vaikystės džiaugsmą ir juo pasidalinti su kitais.

Lora Kriščiūnienė

Sn 1 Sn 2 Sn 3 Sn 4