Kokią vietą visame skubančiame pasaulyje užima senas žmogus? Žmogus, kuris jau galbūt nebespėja koja kojon su laiku. Ar mes jį gerbiame, mylime, rūpinamės? O gal paliekam vienišą, abejingai leisdami pragyventi jam paskutines savo dienas.
       Kažkodėl norėjosi per adventą prisiminti senyvo amžiaus, ligotus žmones, mūsų vienišus senjorus, kurie guli Pakruojo ligoninės slaugos skyriuje, nors trupinėlį padovanoti mūsų šilumos, prisiminti juos, paskatinti vaikus gerbti, mylėti seną žmogų. Tai jau vaikai daro trečius metus iš eilės. Linkuvos gimnazijos trečiokėliai padarė po Kalėdinį atviruką, užrašė kiekvienas palinkėjimą, greičiau pasveikti, sulaukti artimųjų per šventes.
       Gerų darbų nebūna per daug. Pradėkime nuo šiandien. Puoselėkime vertybes, kurios skatina tuos gerus darbus daryti. Tie mūsų darbeliai tegul dar nedideli, bet iš visos širdies.
       „Į ką jaunas įprasi, tą senas rasi?“ – taip byloja liaudies išmintis. Jei žmogus visą gyvenimą ugdysis charakterį, nenustos siekti tobulumo, jis tikrai nepavirs į negerą žmogų.

3a klasės mokytoja L. Kriščiūnienė

advent2016

    Adventas – laukimas dangaus dovanos.
    Kiekvienas paklauskim:
    – Ar vertas aš jos?
    Uždekime širdis džiaugsmu, ramybe.
    Pabūkim atlaidūs šviesos laukime...
    3a ir 3b klasės gruodžio 5 d. pradėjo adventinę popietę tokiais žodžiais. Buvo uždegta 2 advento žvakė. Vaikai skaitė apie adventinius papročius, deklamavo eiles. Tikybos mokytoja L. Činčienė kartu su vaikais sudėjo adventinį vainiką, paaiškino jo reikšmę, papasakojo apie Kūčių vakarienę ir pakomentavo vaikų padengtą stalą. Po to skambėjo adventinės giesmės, visi vaišinomės Kūčių valgiais, kalbėjomės apie Kūčių burtus. Vaikai pasižadėjo:
    Kiekvieną dienelę, –
    Po gerą darbelį,
    Po gerą žodelį
    Į mažą širdelę.

Mokytojos L. Masilionienė, L. Kriščiūnienė

Pr adv 0 Pr adv 2 Pr adv 3 Pr adv 4

       Prieš Vėlines skubame sutvarkyti artimųjų kapus, prisimename juos uždegdami žvakutes. Bet juk yra tokių kapų, kuriais niekas nepasirūpina. Užmarštis baisiau už mirtį, todėl mūsų mokyklos pradinukai kiekvienais metais skuba uždegti žvakutę bent ant vieno nelankomo kapo.
       Žvelgdami į liepsną, mes akimirksnį pamirštame save ir susiliejame su praeitimi, o kartu ir patys daromės geresni. Sušildyta mūsų širdies liepsnos, nurimsta ir vėlė, žinodama kad ji dar gyva mumyse.
       Ši graži ir šilta akcija buvo vykdoma spalio 28 d. Mokiniai aplankė apleistus kapus, uždegė žvakutes, tylos minute pagerbė mirusiuosius.
       Ši akcija formuoja mūsų vaikų vertybines nuostatas: supratimo, gerumo bei ugdo atsakomybės jausmą.

Mokytoja Regina Leščinskienė.

zv 1 zv 2 zv 3 zv 4 zv 5

       Netradicinė pamoka vaikams – kaip oro gurkšnis, išnirus iš vandens.
       Tokį oro gurkšnį patyrė antrokėliai, apsilankę savo bendraklasio Gabrieliaus prosenelių sodyboje.
       Čia vaikai turėjo ne tik galimybę susipažinti su visžaliais medžiais, bet juos paliesti ir net apkabinti. Mokinukai susižavėję klausėsi prosenelės pasakojimo apie medelius, krūmus. O apie augalus močiutė galėtų pasakoti be galo, nes juos su seneliu sodino prieš trisdešimt metų ir visą tą laiką jais rūpinosi.
       Vaikai savo akimis galėjo pamatyti, kur ir kaip miega bitutės. Prieiti prie avilių reikėjo labai tyliai, kad mažosios darbininkės neprabustų. Todėl nepaprastai įdomu buvo klausytis po kojomis pabirusių sausų lapų čežėjimo. Tai buvo tikra lapų simfonija.
       Be to berniukai labai susidomėjo prosenelio dar puikiai išsilaikiusiu „žiguliuku“ ir senoviniu plūgu.
       O kiek buvo džiaugsmo, kai senelis pripurtė graikiškų riešutų ir visų kišenės greitai išsipūtė. Tai bus darbo namuose juos išgliaudyti.
       Ne ką įdomiau buvo rinkti ąžuolo giles. Jos keliaus į mišką šernams. Juk reikia žvėreliams pagelbėti žiemą, kai su maistu striuka.
       Sutikite, kad įprastas batonas valgomas su savo draugais, o dar su prosenelės virta obuoliene pavirsta nuostabiu nektaru.
       Kai vaikų paklausiau, kodėl ši sodyba tokia graži, visi vienbalsiai atsakė, kad seneliai labai daug dirba.
       Mes tariame nuoširdų ačiū Valerijai ir Gintautui Freibergiams už nuostabią netradicinę pamoką ir linkime dar ilgai išlikti tokiems stipriems ir sveikiems.

Mokytoja Regina Leščinskienė

Sod 1 Sod 2 Sod 3 Sod 4 Sod 5 Sod 6

       Atskubėjęs rudenėlis dovanoja daug nuostabių spalvotų akimirkų ir rudens gėrybių – tik spėk viskuo grožėtis ir rinkti, kas po kojomis šnara, čeža, krenta, kutena…
       Sode, darže, miške, parke, pievoje gausu įvairių gėlių, lapų, daržovių, vaisių, šakelių, sėklų. Kodėl gi iš jų nesukūrus rudeninio paveikslo? Šiai puikiai idėjai pritarė visi pradinukai.
       Vaikai kūrė gėlių kompozicijas iš daržovių ir paskutinių rudens gėlių žiedų, kitos gamtinės medžiagos. Netrūko nei spalvų, nei džiugių emocijų.

Mokytojos R. Leščinskienė ir D. Kuginienė.

Rud sv16 1 Rud sv16 2 Rud sv16 3 Rud sv16 4 Rud sv16 5 Rud sv16 6 Rud sv16 7