Poeto 80-ajam gimtadieniui leidykla „Andrena“ išleido knygą „Aš mėlyna jauna pušis“, pirmiausiai pristatytą Linkuvos kultūros centre, į kurį rinkosi ir mūsų gimnazijos mokiniai, mokytojai. V. Spudas dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Linkuvoje, čia ir palaidotas. Čia dar yra jį menančių mokytojų ir buvusių mokinių. Čia, anot leidyklos vadovės Nijolės Petrošienės, žinodamas, kad beviltiškai serga, parašo pačius šviesiausius, brandžiausius ir talpiausius eilėraščius. „Aš mėlyna, jauna pušis. /Pilna laukimo, /pilna švelnaus laukimo. /Nukirskite mane! /Nuskuskit žievę, /kirviu apdailinkit. /Po to įręskite į naują namą, /į statomą mokyklos sieną. /Ir aš prabilsiu jums /žmogaus balsu. /Aš meile žmogiška prabilsiu... /Nes aš – nebūti negaliu. // O pušys, pušys /ant balto smėlio kalno...“ – eilėraščio „Pušys“ pabaiga skamba kaip poetinis testamentas, neatsitiktinai ir knyga taip vadinasi. Be poezijos joje išspausdintas pluoštelis prisiminimų, kuriais knygos pristatyme dalinosi žmona Ada Spudienė-Nikontienė, taip pat laiškai ir poeto dienoraštis, pradėtas rašyti, kai jam buvo devyniolika. Tai tikras dvasios brendimo dokumentas, atviras, nepaprastai skaidrus… Gimnazistų auditorijai jis išties buvo netikėtas. Ištraukas iš šio dienoraščio skaitė ir komentavo aktorė Gražina Urbonaitė. Literatūros kritikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Nacionalinės premijos laureatas, Vilniaus universiteto profesorius Kęstutis Nastopka kalbėjo apie biržietiškos kūrybos aplinką (V. Spudas mokytojavo Medeikiuose, Biržų raj.), apie pažintį su poetu, pateikė gilesnį V. Spudo poezijos supratimą.
       „Aš mėlyna jauna pušis“ – jau trečioji poetui skirta knyga. Pirmos dvi – „Mėlynos pušys“ ir „Susitikt tave norėčiau vėlei“ – išleistos gerokai anksčiau, bet tekstai apie autorių nesikartoja. Dvidešimt šešerių poetas, deja, savo knygos išleistos taip ir neregėjo…

Mokytoja Aldona Ašmonavičienė

Spud kn2