Spalio 26-osios naktį linksmai nusiteikę pradėjome kelionę į Čekiją. Laikas autobuse neprailgo, nes ne tik bendravome, žaidėme, tačiau galėjome pasigėrėti ir gražia Lenkijos gamta. Pirmadienio vakarą pasiekėme Čekiją. Atvažiavome į nedidelį Nachodo miestelį, kuris iš karto pakerėjo savo architektūra. Ištvermingiausieji ir smalsiausieji turėjo galimybę iš arčiau pažvelgti į garsiąją Nachodo pilį, kuri matėsi nuo didžiausio kalno bei apžvelgti Šv. Lauryno bažnyčią, jos paminklus.
       Antrąją dieną pailsėję ir žvalūs išvykome į paslaptingąjį Adršpachų gamtos draustinį, kuriame stovi gamtos suformuotos, neįtikėtinų formų skulptūros: beveik 80 m aukščio akmeniniai „pirštai“, ąsotis, indėno galva, dramblių šeimyna. Smiltainio uolos, veikiamos vandens, vėjo ir šalčio, pavirto į įdomias, milžiniškas, akmenines figūras. Šios uolos primena labirintą, kuriame daug siaurų praėjimų ir gilių tarpeklių. Žygis po „uolų miestą“ paliko neišdildomą įspūdį. Visas turistinis maršrutas tęsėsi 3,5 km. Apėjome 1,5 km smėlio karjerą, virtusį ežeru, kurio vanduo, nuo dugne esančių vario rūdų, smaragdinis. Po pietų išvažiavome į Prahą. Kai ją pasiekėme, buvo jau sutemę, todėl turėjome puikią galimybę pasivaikščioti po naktinį miestą. Pamatėme įspūdingąjį Karolio tiltą, Savivaldybės rūmus, Prahos pilį, Maro statulą, Karališkuosius rūmus, pasivaikščiojome po Loretos aikštę bei pamatėme unikalųjį Orlojaus laikrodį.
       Trečią dieną pradėjome ekskursiją po įstabiai gražų Prahos senamiestį. Čia aplankėme buvusią karalių rezidenciją ir Prahos lopšį Hradą, dabartinę Prezidentūrą. Joje atskleidžiama Prahos istorija nuo pačių viduramžių iki mūsų dienų. Hradas išsiskiria savo įtaigia architektūra ir turtinga istorija. Taip pat aplankėme ir gotikinę Šv. Vito katedrą, kurios statybai prireikė net 500 metų! Šioje katedroje buvo karūnuojami Čekiją valdę karaliai. O kaipgi neaplankyt garsiosios Auksinės gatvelės Prahoje, kurioje gyveno tokie garsūs rašytojai, kaip Franzas Kafka ir Jaroslavas Seifertas. Antrąją dienos dalį vykome į Krkanošės nacionalinio parko kalnų kurortą Pec pod Snežkovą. Nepaisant to, kad pusę kelio reikėjo keltis keltuvu, o pusę – dar du kilometrus kopti į kalno viršūnę, vaizdas, kurį pamatėme nuo kalno viršūnės, gniaužė kvapą.
       Nors namų link pajudėjome tik sutemus, tačiau kiekvienas iš mūsų vis dar gaudėme kvapą nuo patirtų įspūdžių. Smagu, kad 40 gimnazijos mokinių taip entuziastingai troško pažinti Čekiją ir jos turimus turtus. Ačiū mokytojams – Redai Pėželienei, Liudai Bigailienei, Odetai Daniševičiūtei, Laimonui Kupriūnui – už įdomią ir įsimintiną kelionę.

kelion1 kelion2         Toma Bučaitė, 2gb klasė