Praėjus 160 –čiai metų po 1863 – 1864 m. sukilimo, Lietuvoje vyksta įvairios šios sukakties pagerbimo ceremonijos, atnaujinta 1863 m. sukilimo muziejaus ekspozicija Paberžėje. 2019 m. ant Gedimino kalno rasti ir iškilmingai perlaidoti Senųjų Rasų kapinių koplyčioje kolumbariume pagrindinių sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko, Konstantino Kalinausko ir dar aštuoniolikos sukilėlių palaikai.
Sukilimas buvo Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinis ir socialinis išsivadavimas iš Rusijos imperijos gniaužtų XIX amžiuje. Laisvės kovos vyko okupuotose Lenkijos karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje. Sukilimas prasidėjo Lenkijoje 1863 m. sausio 22 d., o Lietuvoje – 1863 m. vasario 1d. Numalšinus sukilimą, buvo uždrausta lietuviška spauda.
Prasidėjus sukilimui, birželio 20-24 dienomis Linkuvos miestelį buvo užėmęs kunigo A. Jachimavičiaus ir grafo Tiškevičiaus būrys(apie 500 vyrų); sukilėliai atidarė magaziną ir išdalijo gyventojams grūdus. Birželio 24 d. jie atrėmė pulkininko Nikolajaus Manteifelio vadovaujamo dalinio puolimą, bet vėliau iš Linkuvos pasitraukė. Miestelio apylinkėse veikė Šimonovskio (Simonavičiaus) sukilėlių būrys. Su caro kariuomene prie miestelio 1864 m. rugsėjo 5 d. susirėmė ir Liutkevičiaus sukilėlių būrys. Tad tuo metu Linkuva galėjo nukentėti. Sukilimą numalšinus, Linkuvos kunigas Vladas Mongirdas buvo suimtas ir 1865 m. mirė Kauno kalėjime, o klebonas kunigas M. Macevičius ir keletas sukilėlių ištremti į Permės guberniją. Tokie šio sukilimo atšvaitai Linkuvoje pagal A. Miškinį.
Gimnazijos muziejininkė