Mano baltosios žiemos!
Jus atneša, nuneša metai ir vėjai...
Jūs užpustot laukus
Ir žodžius,
Išbarstytus rugpjūčio takuos.
Jūs apklojat šaltąja tyla
Ir šaknis,
Ir pasėtąjį grūdą,
Ir numirusių lapų kapus.
Jūs – kupinos visad laukimo
Ir ilgiausių naktų,
Ir sunkiausių minčių - -
„Mano žiemos“
Ketvirtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio viduryje gimnazijose kūrėsi literatų būreliai, pradedančiųjų eilėraščius spausdindavo moksleivių spauda, mezgėsi asmeninės pažintys...
Poetas Eugenijus Matuzevičius buvo žemininkų bendražygis, kūrybinį kelią pradėjęs Biržų gimnazijoje, nuolat pabrėždavęs ryšį su gimtine: „Mes esam Šiaurės krašto,/Iš tolimo Krinčino. “Visą gyvenimą jis palaikė ryšius ne tik su Biržų, Pasvalio, bet ir Pakruojo mokyklų jaunaisiais literatais. Gimnazijos muziejuje yra laiškų, nuotraukų, liudijančių, kad jau nuo 1965 m. jis dalyvavo poeto Vaidoto Spudo gimimo metinių minėjimuose, derino savo ir kitų poetų atvykimo laiką su mokytoja St. Lovčikaite, ilgus metus su ja susirašinėjo, domėjosi jaunųjų literatų iš Linkuvos kūryba.
Poeto Eugenijaus Matuzevičiaus ir jo brolio Leonardo, taip pat poeto, atminimas saugomas jų gimtinėje Krinčine, kur gimtojoje sodyboje įkurtas memorialinis muziejus.
Gimnazijos muziejininkė
