Praėjo 80 metų nuo tragiškojo 1941 – ųjų birželio, kada įvyko pirmoji tremtis į Sibirą. Birželio 14 d. išvežti Linkuvos gimnazijos direktoriai I. Brazdžiūnas, S. Vaitkevičius, mokytojas Karalius su šeimomis. Birželio 22 d. Vokietija užpuola Sovietų Sąjungą, o 23 d. Kaune prasideda Birželio sukilimas, turėjęs apimti visą Lietuvą. Linkuvos sukilėlių šaulių būrys užėmė sovietinės valdžios įstaigas, tačiau vietiniai aktyvistai išsikviečia pagalbą iš Pakruojo, Šiaulių. Į šių įvykių sūkurį pakliūva ir atvažiavę atsiimti Brandos atestatų Linkuvos gimnazijos abiturientai. Miestelį ir visą apylinkę sukrečia kraupi žinia: enkavedistai netoli Pakruojo sušaudė keturis Linkuvos gimnazistus: Juozapą Vytautą Vilutį iš Ruponių k., Apolinarą Dapšį, kilusį iš Žiurkių kaimo netoli Klovainių, Ignacą Grigaliūną ir Aleksą Nainį iš Grikpėdžių.

Net ir per karantiną gimnazijos muziejų pasiekia dovanos, daugiausia knygos. Tai ištaigingas fotoalbumas „ Valstybės sienos apsaugos tarnybai – 100“, padovanotas 53 laidos abituriento A. Dubikaičio, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro knyga „Sibiro Madona“ su padėka mokytojai E. Stanevičienei už pagalbą ruošiant šią knygą. Joje pasakojama  apie skulptūrą, atgabentą iš tremties vietos Korbike, restauruotą ir dabar esančią Vilniaus Katedroje. Šios skulptūros autorius yra mūsų gimnazijos auklėtinis Jonas Maldutis, ištremtas į Sibirą už pogrindinio gimnazistų laikraštėlio „Nepavergtos mintys“ apipavidalinimą.

Tvarkydamos asmeninę bibliotekėlę, rado  senų leidinių, nuotraukų, dokumentų ir padovanojo muziejui gimnazistė Aušrinė Paužuolytė ir jos mama Daina, gyvenančios Puodžiūnų kaime. Tai ir seni tarpukario vadovėliai, ir 1921 m. išleista poezijos antologija „Vainikai“, kurią spaudai paruošė poetas K. Binkis, ir 1942 m. Telšiuose išleista knygutė „Žemaičių kankiniai“ apie Rainių tragediją 1941 metų birželį. Įdomus 1960 m. pirmasis žurnalo „Naujos knygos“ numeris bei pora knygų apie Žeimelį. Taip pat knygos apie tremtį, rezistenciją: M. Garbačiauskienės atsiminimai, A. Vilkaičio beletrizuoti memuarai, A. Manavičiaus autobiografinis romanas, J. Daumanto „Partizanai“, N. Sadūnaitės, M. Babono, K. Skebėros ir  kt. knygos. Malonu, kad visa tai rado vietą muziejuje.

Linkuvos gimnazija pradėjo savo darbą 1918 metų rudenį, o jau spalio aštuntą dieną šaukiamas susirinkimas, kuriame nutarta steigti moksleivių lavinimosi kuopelę „Žibutė“. Ją sudarė moksleiviai, pritariantys ateitininkų ir aušrininkų idėjoms. 1919 m. šios kuopelės laikraštininkai ima leisti laikraštėlį „Laumė“, 1920 m. jis pervadinamas „Atžala“. Tai Linkuvos gimnazijos moksleivių ateitininkų ilgametis neperiodinis leidinys, kuriame rašomi publicistiniai straipsniai, poezija ir jos kritika, prozos bandymai, pateikiama įvairių skaitinių bibliografija, recenzijos, įvairenybės ir kt. Laikraštukas perrašinėjamas ranka 3 – 4 gimnazistų, puošiamas iliustracijomis, įvairiomis užsklandomis ir pan.

1925 m. pasirodo skautų leidžiamas laikraštis „Pirmieji spinduliai“. Jo pirmajame sąsiuvinio formato numeryje papasakota linkuvių skautų kūrimosi istorija, minimi pirmieji skautai K. Butkus, A. Dičpetris, Br. Murinas, P. Liepa, skiltininkas J. Macelis, paskiltininkas A. Šerkšnys ir kt. Pirmoji draugovė vadinosi „Algimantas“. Skautams jau pradinėse klasėse buvo skiriamas didelis dėmesys. 1934 m. protokole aprašyta mok. F. Brazdžiūnienės paskaita apie skautiją, muziejuje yra išlikusių vyresnėms skautėms vadovavusios mokytojos P. Kutraitės nuotraukų.

Labai džiugu, kad gimnazijos muziejų papildo vis nauji eksponatai. Šiemet ypač daug medžiagos (nuotraukų, dokumentų, gimnazijos istoriją iki 1945 m.) atsiuntė karo metų direktoriaus Benedikto Bučinsko sūnaus šeima, kuriai esame nepaprastai dėkingi.

Prie muziejaus turtinimo prisideda mūsų mokytojai ir aptarnaujantis personalas. Ilgametė valytoja Irena Dolumbauskienė padovanojo kažkada egzistavusio Linkuvos rajono laikraštį „ Socialistinis kelias” (1958 04 19), kuriame išspausdintas garsaus kraštotyrininko, mūsų gimnazijos auklėtinio, Žeimelio šimtmečio žmogaus Juozo Šliavo, kurio 90 – metį šiemet švenčiame, jaunystės eilėraštis „Žibutės”. Taip pat įdėta kompozitoriaus V. Paltanavičiaus daina „Ateinam, ateinam” iš Linkuvos rajoninės 1958 m. dainų šventės repertuaro, rašoma apie knygų platinimą balandžio mėnesį, skaitome net dvi padėkas Linkuvos gydytojai Lazdauskienei ir kt.

Gimnazijos darbininkas Remigijus Rakauskas atnešė 1967 05 28 „Valstiečių laikraštį”, kurio jumoristinėje skiltyje „Mūsų spyglys” „ puikuojasi ” neetatinio korespondento M. Vinculio žinutė „Linkuvos burtininkas” apie vet. gydytoją F. Drilingą, sugebėjusį numarinti ir vėl prikelti pirmaveršę karvutę.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lina Kupriūnienė nepagailėjo net trijų Lietuvos Šaulių laikraščio „Trimitas”(Nr. 6,8,31) numerių iš garsiųjų 1930 – Vytauto Didžiojo - metų, taip pat specialiųjų kultūrų žurnalo „Naujoji sodyba” 1942 m. Nr. 5 bei Lietuvos kariuomenės savaitinio laikraščio „Karys” 1940 02 15 Nr.7, kuriame rašoma, jog Katalikų Veikimo Centro premija (1000 Lt) apdovanotas kraštietis rašytojas Juozas Paukštelis už romaną „Kaimynai”, pristatomi ir kiti rašytojo kūriniai. Iš „Trimito” sužinome, kad karo metu Lietuvos radijas veikė tik nuo 17 val.30 min., o savaitgaliais skambėdavo patefono muzika. Kas tai yra, turėjome galimybę pasiklausyti muziejuje veikusiose trečiokų gimnazistų Ernesto, Dovydo ir Deivydo surengtose parodose. Projektinio darbo „Linkuvos gimnazijos veiklos atsispindėjimas „Auksinėje varpoje ”vadovė Reda Pėželienė paliko muziejui V. Spudo plokštelę „Susitikt tave norėčiau vėlei”.

Baigdama rašyti sulaukiau dar vienos dovanos - mažieji ketvirtokai (mokytoja Regina Leščinskienė), tvarkydami klasę, rado seną knygelę „Įmink mįslę”! Taigi dar kartą dėkoju visiems, padedantiems turtinti gimnazijos muziejų!

A. Ašmonavičienė