1852 m. vasario 2 d. gimė dramaturgas, teatro ir visuomenės veikėjas, kūrėjas bei publicistas, lietuvybės puoselėtojas, palaikęs ryšius su knygnešiais, mūsų kraštietis G. Landsbergis – Žemkalnis. Vienuose šaltiniuose gimimo vieta nurodoma motinos tėviškė – Birželių dvaras (Panevėžio apskr.), kituose – tėvo gimtinė, t. y. Kompanščiznos dvaras, ta vieta vadinta dar Senąja Linkuva. Mokslus krimto slaptoje lenkiškoje mokykloje, nes tėvai buvo sulenkėję, didelių turtų neturėję bajorai. Vėliau Šiaulių gimnazija, Rygos telegrafo mokykla,  studijos Maskvoje ir darbas Kryme. 1884 m. grįžta į Lietuvą, gauna tarnybą grafo Karpio dvaruose Joniškėlyje ir Linkavičiuose. Susipažįsta su rašytoja G. Petkevičaite – Bite, J. Linde – Dobilu, P. Mašiotu. Landsbergių namai Linkavičiuose tampa tikru lietuvybės centru. Čia lankosi laikraščio „Varpas“ bendradarbiai su V. Kudirka priešakyje, kalbininkas J. Jablonskis,  knygnešiai J. Bielinis, M. Čepas, J. Žąsinas.

   G. Landsbergis – Žemkalnis buvo vienas pirmųjų autorių, rašiusių vaidinimų apžvalgas, spektaklių recenzijas... Straipsnius skelbė  „Varpe“, „Ūkininke“, vėliau „Vilniaus žiniose“, „Viltyje“. Reikšmingiausios ir populiariausios yra dramos „Blinda, svieto lygintojas“ ir „Birutė“, pagal kurią Mikas Petrauskas sukūrė pirmą lietuvišką operą. Už dalyvavimą lietuvių tautiniame judėjime buvo kalintas Liepojos kalėjime, ištremtas į Smolenską. Mirė Vilniuje 1916 m. rugpjūčio 28 d., palaidotas Rasų kapinėse.

Gimnazijos muziejininkė

Tvarkydama šeimos archyvą, kaunietė Dalia Pupinytė rado savo tėvo Broniaus Pupinio (1909 – 1992), inžinieriaus geodezininko, kartografo, kraštotyrininko, buvusio mūsų gimnazisto, atsiminimus apie tėviškę, pavadintus „Žvilgsnis į Ūdekų kaimo praeitį“. Nuskenavusi beveik 200 puslapių, šio darbo kopiją padovanojo muziejui dar pavasarį, o dabar atsiuntė originalius dokumentus „Linkuvos gimnazijos Byla Nr. 23. Slaptieji raštai“, apimančius 1930 – 1939 metus. Laiške, atsiųstame kartu su šia byla, ji rašo: „Mano Tėvui bylą kažkas iš šioje gimnazijoje dirbusių perdavė išsaugoti. Negaliu tvirtinti, bet turiu savo asmeninį įsitikinimą, kad perdavė buvęs Jūsų gimnazijos mokytojas Povilas Spudas. Mano tėvas su juo bendravo ir pamenu pasakojimus apie tą šviesų žmogų, Mokytoją“. Byloje, pradėtoje direktoriaus I. Brazdžiūno, toliau tęstoje S. Vaitkevičiaus, randame atsakymus įvairioms instancijoms į jų siųstus raštus. Čia atsispindi, kokias problemas, ginčus teko spręsti gimnazijos vadovams, kokios organizacijos veikė, kokia spauda buvo platinama, kaip kartais teko užtarti ar ginti mokinius ir mokytojus, rašyti jų charakteristikas tolimesniam darbui ar mokymuisi. Sužinome, kad prancūzų kalbos mokytoja E. Bušackytė buvo išvykusi į Prancūziją, į kursus Grenoblyje pagilinti žinių, kad su skautėmis dirbo mokytoja G. Kindurytė (Belžakienė). Iš anoniminio skundo matome, kad „ateitininkus skatina ir instruktuoja pedagogai -  kun. A.Grigaliūnas, O. Norušytė ir K. Rožanskienė“ arba kad jauna, gabi matematikė Chaja Krupnickaitė dėl savo tautybės neturi autoriteto  tarp  vyreniųjų  klasių mokinių ir negali priversti jų tinkamai dirbti. Žinoma, visko ir nesuminėti. Taigi, jeigu ką domina gimnazijos istorija arba rašote projektinius darbus, ieškokite gimnazijos muziejuje!

A. Ašmonavičienė

2021 metai Lietuvos Seimo yra paskelbti  pirmojo profesionalaus skulptoriaus profesoriaus Juozo ZIKARO, lygiai prieš šimtą metų Kaune pastatyto simbolinio „Laisvės“ paminklo autoriaus, metais. Be šios garsios skulptūros jis yra sukūręs ir „Knygnešį“, „Motiną“, „Liūdesį“, antkapinį paminklą Rasų kapinėse M. K. Čiurlioniui. Žinomi jo biustai J. Basanavičiui, S. Daukantui, V. Kudirkai, bareljefai kitoms istorinėms asmenybėms, taip pat medaliai Vytautui Didžiajam, J. Tumui – Vaižgantui, vysk. M. Giedraičiui... 1918 – 1940 m. yra sukūręs visų laidų Lietuvos monetų bei litų modelius.

Lapkričio 18 – ąją minimos 140 – osios kūrėjo gimimo metinės. Kilęs J. Zikaras iš kaimyninio Pasvalio rajono, studijavęs Rusijoje, daugiau nei dešimtmetį gyvenęs ir kūręs Panevėžyje, kur artimai bendravo su žymiais šio miesto inteligentais, susijusiais ir su mūsų Linkuva. Tai Julijonu Linde – Dobilu, kurio vardu buvo pavadinta naujai pastatyta Linkuvos pradinė mokykla, ir vyskupu Kazimieru Paltaroku, kurio  tėvams, palaidotiems Linkuvos kapinėse, skulptorius sukūrė šį paminklą.

Gimnazijos muziejininkė

Nuotraukos E. Stanevičienės

Šių metų spalio mėnesį 95- ąją gyvenimo sukaktį švenčia vienas garsiausių Lietuvos mokslininkų, inžinierius mechanikas ir išradėjas, habilituotas technikos mokslų daktaras,  Kauno technikos universiteto profesorius emeritas KAZIMIERAS RAGULSKIS.

Gimė jis 1926 m. spalio 15 d. Klovainiuose, pradžios mokyklą lankė Pakruojyje, o gimnaziją baigė 1946 m. Linkuvoje. Tai 22-oji mūsų mokyklos absolventų laida. Po penkiasdešimt metų į pirmąjį bendraklasių susitikimą juos sukvietė istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Aldona Gaigalaitė. Nuo to laiko jie susitikdavo vieni pas kitus, daugiausiai Kaune. 2018 m. švenčiant gimnazijos šimtmetį dalyvavo vyriausi ir garbingiausi Linkuvos gimnazijos abiturientai, du devyniasdešimtmečiai (!) šios laidos atstovai – tai biomedicinos mokslų daktarė Ona Benedikta Kadytė ir akademikas Kazimieras Ragulskis. Jubiliatas pasirašė gimnazijos svečių knygoje, muziejui padovanojo savo  knygą.