Naudojame tik būtinus slapukus (angl. cookies) tinkamam svetainės veikimui užtikrinti. Skaityti daugiau

🍪
Pakruojo r. Linkuvos gimnazija
Rugsėjo 1-oji - Mokslo ir žinių diena
Skirtingos veiklos
Tradicinis abiturientų spektaklis „ Šešėlis“ (pagal J. Švarco pjesę) 2024 m.
Brandos atestatų įteikimas

Mokytojai Felimonijai Mielienei – 95

„Būk kuo tik nori, tik ne apsamanojusiu akmeniu prie gyvenimo vieškelio. (“J. Kundrotas „Gimtosios žemės šviesa“)

Tai gimnazijos muziejuje esanti MOKYTOJOS išsirašyta citata. Manau, ji puikiai atspindi jos asmenybę ir nueitą kelią.

Gegužės 18 d. sukanka devyniasdešimt penkeri metai, kai 1927 m. Panevėžio raj. Gitėnų kaime gimė ilgametė mūsų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, mokyklos muziejaus vadovė, Lietuvos Garbės kraštotyrininkė Felimonija Skrebaitė – Mielienė. Su pagyrimu baigusi Panevėžio mokytojų seminariją, 1952 m. atvyksta mokytojauti į Linkuvos vidurinę mokyklą. Čia išdirbo 45 metus! Jau nebemokydama lietuvių kalbos, pradinių klasių mokiniams dar dėstė tikybą, taip pat keletą metų dirbo Ūdekų pagrindinėje mokykloje, aktyviai dalyvavo katalikiškos organizacijos „Caritas“ veikloje.

Leonui Kuodžiui – 120

(1902 03 29 – 1975 10 26)

Leonas Kuodzius

Lietuvos pedagogas, poetas, kalbininkas, spaudos darbuotojas Leonas Kuodys gimė Ramygalos miestelyje. Laisvai samdomo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo karjerą pradėjo 1926 m. Alytaus ir tęsė Panevėžio, Klaipėdos, Kauno, Ukmergės gimnazijose.

Į Linkuvą buvo nublokštas vokiečių okupacijos metais, dirbo mūsų gimnazijoje trejus metus. Atsiminimuose užfiksuota, kad laikėsi išdidžiai ir kiek arogantiškai tiek su mokiniais, tiek su kolegomis. Direktorius B. Bučinskas parašė net skundą Švietimo vadybai dėl mokytojo nepareigingumo. Vis dėlto mokytojo kvietimu gimnazijoje net du kartus lankėsi poetas F. Kirša, savo poeziją skaitė J. Aistis. Pats L. Kuodys beveik nebeįsitraukė į tuometinį krašto literatūrinį kultūrinį gyvenimą, nedalyvavo jokiuose rašytojų ir poetų susibūrimuose, apsiribojo iš esmės gimnazijos klausytojais. Periodinėje spaudoje paskelbė vos kelis patriotinius eilėraščius ir dviejų A. Mickevičiaus sonetų vertimus. Ir tai buvo paskutiniai poeto skelbti spaudoje jam gyvam esant eilėraščiai, nes sovietmečiu jis rašė tik sau.

Alfonsui Motiejūnui – 110

(1912 04 12 -  1979 04 07)

Dailininkas, pedagogas Alfonsas Motiejūnas gimė Ruponių kaime. Jo tėvas Juozas Motiejūnas buvo mažažemis valstietis, amatininkas mūrininkas, statęs namus ne tik tvirtai, bet ir „kad gražu būtų“. Matyt, potraukį menui paveldėjo ir sūnus, vaikystėje piešdavęs  ant klėtelės, ant tvarto durų...

Linkuvos gimnazijos auklėtinis turėjo padirbėti pardavėju, kad sutaupytų pinigų ir galėtų mokytis Kauno meno mokykloje, į kurią stoti paskatina ten jau mokęsis linkuvietis Jonas Vilutis. 1938 m. A. Motiejūnas studijas tęsia Vilniaus dailės akademijoje, kurią baigia 1941 m. Jo mokytojai buvo garsūs to meto dailininkai J.    Vienožinskis, A. Žmuidzinavičius, P. Kalpokas, A. Galdikas... Didelės, spalvingos studijų metų drobės dingsta karo metu, o jaunas dailininkas priverstas grįžti į tėviškę. Įsidarbina Linkuvos gimnazijoje piešimo mokytoju. Atsiminimuose užfiksuota, kad tada dar mokinei Stasei Lovčikaitei jis pranašavo dailininkės karjerą. Šiuo neramiu metu A. Motiejūnas beveik netapė ir tik 1945 m. pradėjo intensyvų kūrybinį darbą, ėmė dalyvauti parodose, dirbo Vilniaus dramos teatre dailininku. 1948 m. priimamas į Dailininkų sąjungą, dėsto Vilniaus dailės institute, o 1952 m. perina dirbti į „Dailės“ kombinatą.

Ar paseno šimtametės mokinių elgesio taisyklės?

Muziejuje jau ne pirmą kartą žvilgsnis užkliūna už dokumento originalo „Įstatai Linkuvos gimnazijos mokinių IV klasės.“ Tai buvusio mokinio Vyt. Gaigalo dovana muziejui, atvežta 1988 m. švenčiant mokyklos septyniasdešimtmetį.

Iš tiesų tai mokinių elgesio taisyklės, kaip mes dabar suprantame. Deja, nėra nurodyti metai, bet galėtų būti apie 1919/1920 metus, nes maždaug tuo laiku būsimasis rašytojas Juozas Paukštelis sulietuvina savo tikrą pavardę. Dokumente kaip tik ir matome perbrauktą parašą Ptašinskis, o viršuje užrašyta Paukštelis. Be to, yra pasirašęs ir vikaras Mykolas Lovčikas, kuris draugavo tuo metu su Paukšteliu.

Taisykles sudaro tik vienuolika punktų. Tiesa, pirmasis yra smulkiau suskirstytas. Pradedama nuo to, kaip mokiniams elgtis pamokų, pertraukų metu, taip pat gatvėje. Akcentuojami tarpusavio santykiai, pagrįsti lygybe, pagarba, tarpusavio supratimu. Gimnazistai turi užstoti vienas kitą, padėti mokytis silpnesniems, vengti nesantaikos, šaipymosi. O koks subtilus antrasis punktas: „Užlaikymas paslapties atsitikimų gimnazijoje“! Taigi neliežuvauk, nenešk šiukšlių iš namų! Taip pat perspėjama dėl „draugavimo su neatsakančiomis ypatomis“, t. y. nesirink blogų draugų! Argi ne to ir dabar mokome?

Paskutinis punktas skelbia: „Palaikyti gryną lietuvišką kalbą.“ Tai parodo gimnazisto išskirtinumą, jo išsilavinimą, kultūrą, mandagumą, patriotinį nusiteikimą. Taigi punktų tik vienuolika, bet jie aktualūs ir praėjus šimtui metų, o kai jų tiek nedaug, gal ir laikytis lengviau?

Gimnazijos muziejininkė

IMG 20220228 110351

Gabrieliui Landsbergiui – Žemkalniui - 170

1852 m. vasario 2 d. gimė dramaturgas, teatro ir visuomenės veikėjas, kūrėjas bei publicistas, lietuvybės puoselėtojas, palaikęs ryšius su knygnešiais, mūsų kraštietis G. Landsbergis – Žemkalnis. Vienuose šaltiniuose gimimo vieta nurodoma motinos tėviškė – Birželių dvaras (Panevėžio apskr.), kituose – tėvo gimtinė, t. y. Kompanščiznos dvaras, ta vieta vadinta dar Senąja Linkuva. Mokslus krimto slaptoje lenkiškoje mokykloje, nes tėvai buvo sulenkėję, didelių turtų neturėję bajorai. Vėliau Šiaulių gimnazija, Rygos telegrafo mokykla,  studijos Maskvoje ir darbas Kryme. 1884 m. grįžta į Lietuvą, gauna tarnybą grafo Karpio dvaruose Joniškėlyje ir Linkavičiuose. Susipažįsta su rašytoja G. Petkevičaite – Bite, J. Linde – Dobilu, P. Mašiotu. Landsbergių namai Linkavičiuose tampa tikru lietuvybės centru. Čia lankosi laikraščio „Varpas“ bendradarbiai su V. Kudirka priešakyje, kalbininkas J. Jablonskis,  knygnešiai J. Bielinis, M. Čepas, J. Žąsinas.

   G. Landsbergis – Žemkalnis buvo vienas pirmųjų autorių, rašiusių vaidinimų apžvalgas, spektaklių recenzijas... Straipsnius skelbė  „Varpe“, „Ūkininke“, vėliau „Vilniaus žiniose“, „Viltyje“. Reikšmingiausios ir populiariausios yra dramos „Blinda, svieto lygintojas“ ir „Birutė“, pagal kurią Mikas Petrauskas sukūrė pirmą lietuvišką operą. Už dalyvavimą lietuvių tautiniame judėjime buvo kalintas Liepojos kalėjime, ištremtas į Smolenską. Mirė Vilniuje 1916 m. rugpjūčio 28 d., palaidotas Rasų kapinėse.

Gimnazijos muziejininkė